Labai džiugu, kad gruodžio 12 d. „Ramuniukų“ vaikučiai ir jų tėveliai galėjo pabūti drauge ir pajusti Advento ramybę,  džiugią laukimo nuotaiką. Kartu su mumis buvo ir Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Donatas Klimašauskas. Klebonas priminė kas tai yra Kalėdos, kokia šios šventės prasmė. Dėkojo už pakvietimą į šį jaukų pavakarojimą. Visiems palinkėjo džiugaus laukimo rimtyje, bei per  Adventą papuošti ne tik eglutes, bet ir savo širdeles… „Ramuniukai“ dainomis, eiliuotais kūriniais prisiminė savo dangaus sergėtojus – angeliukus, aiškinosi mįslių reikšmes, prisimindami žmonių susibūrimo vietą – miestelio bažnyčią, žaidė lietuvių liaudies ratelius. Tėveliai ne tik džiaugėsi choreografiniais vaikų gebėjimais, bet ir patys kilo ir pagausino šokėjų ratelį ir dainuoti neatsisakė. Mamos ir tėčiai kartu su vaikais atliko grupės adventinio kalendoriaus dienos užduotėlę: pabirusio raidyno gausybėje ieškojo tinkamų raidelių, kad sudėliotų šiuo metu reikšmingus žodžius: Adventas ir Kalėdos. Visos vakaro akimirkos stebino ugdytinius, bet ne mažiau buvo laukiamos ir vaišės, o jų gausa, sunešta vaikų šeimų, tiesiog lenkė stalą: kūčiukai, šakotis, imbierinis namelis, džiovinti vaisiai ir riešutai, o atgaivai – kisielius. Šis vakaras leido vaikams, tėveliams pajusti tikrąją adventinio laikotarpio prasmę. Ramumu dvelkianti aplinka, tylus žvakių virpėjimas, vaikų spindinčios akys, auklėtojų, tėvelių šypsenos, paliko neišdildomą įspūdžių kupiną vakarą. Privertė giliau susimąstyti apie susikaupimo laikotarpį ir labiau pajusti Šv. Kalėdų dvasią.

Vyresnioji auklėtoja Irmina Burneckienė ir vyresnioji meninio ugdymo vadovė Vida Šulnienė

Gruodis – mėnuo, kai grožimės šerkšnu pasidabinusiais medžiais, sniego patalu užsiklojusia žemele. Tačiau gruodis pasikeitimus atneša ne tik į gamtą, bet ir į mūsų sielas. Tai tikrai nuostabus laikas, skirtas ne liūdesiui, bet įvairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet „Drugelių“ grupės ugdytiniai, jų tėveliai, močiutės, auklėtojos, meninio ugdymo mokytoja susibūrė adventiniam vakarui. Vakaro metu ugdytiniai, kartu su tėveliais šoko, žaidė žaidimus, puošė eglutę. Tėveliai taip pat buvo aktyvūs renginio dalyviai. Kad vaikai geriau pajustų ir suprastų advento prasmę, jie  pasakojo apie advento papročius bei tradicijas, mokė Kūčių burtų, sekė pasaką, dainavo lopšinę.  Po renginio visi dalyviai vaišinosi mamyčių gamintais skanėstais – kūčiukais, sausainukais, tortu, aguonpieniu, kisieliumi. Buvo smagu žiūrėti į laimingus vaikučius ir pajusti, kad buvo gera ne tik jiems, bet ir mūsų tėveliams. Visi džiaugiamės prisiminę ir išsaugoję senolių tradicijas, dvasingai praleidę laiką, pasisotinę vieni kitų gerumu, atjauta, buvimu drauge.

Vyresnioji meninio ugdymo mokytoja Vida Šulnienė, auklėtoja Ingrida Taraškė

Spalio ir lapkričio mėnesiais „Drugelių“, „Ramuniukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai ir jų auklėtojos dalyvavo respublikiniame ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiniame projekte „Pasakų laboratorija“. Skaityta daug įdomių pasakų, aptarti veikėjai, įvykiai, herojų žygdarbiai. Išsirinktos pasakos, kurios ugdo ne tik vaikų matematinius, bet ir kūrybinius gebėjimus. „Drugelių“ grupės vaikai su auklėtojomis Ingrida ir Vitalija lopšelio-darželio salėje suvaidino pasaką „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“. Besiaiškindami duonos kelią iki stalo,  mažieji lygino įvairias grūdų talpas, daigino rugius, stebėjo jų augimo procesą, matavo varpų ilgį, liniuote bei žingsniais skaičiavo nueitą kelią iki malūno. Sverdami duonos riekes, kepaliuką, vaikai patys dalijo duoną per pusę, draugą vaišino su ketvirčiu riekės. Paskanauta gardžia duonele su medumi. Mažieji tyrinėtojai pasidarė išvadą, jog duona atsiranda ne iš parduotuvės, jos atsiradimui reikalingas sunkus žmogaus darbas. Vyresnieji lopšelio-darželio vaikai su auklėtoja Irmina matematinę laboratoriją organizavo pagal Brolių Grimų pasaką „Šiaudas, Žarija ir pupa“. Smalsieji „Ramuniukai“ pupas sėmė saujomis, skaičiavo, lygino, kiek pupelių telpa į pilną, kiek į pusę arbatinio puodelio. Skaičiavimo užduočiai atlikti panaudotos net spalvotos pupelės – želė saldainiukai! Šiaudai matuoti liniuote, sprindžiais, įtvirtintos įvairios matematinės sąvokos. Išradingieji laboratorijos dalyviai patys atliko eksperimentą – gamino popierinius lėktuvėlius, kuriuos „pilotavo“ lopšelio-darželio salėje. Taip apskaičiavo, kurio dalyvio lėktuvėlis skrenda toliau, kurio – toliausiai. Vyko tikros matematinės varžytuvės! Priešmokyklinukai kartu su auklėtoja Gintare skaičiavo pasakos „Obuolių maišas“ gėrybes. Eksperimentus atliko kūrybinėse dirbtuvėse. Svarstyta, kiek gi galėtų tilpti obuolių ir riešutų  į didelį maišą, kiek į mažą maišelį. Susipažinta su stiklainiais – vieno litro ir pusės litro talpos, išbandyta „riešutų spaudyklė“, skanauta lazdynų riešutais, suskaičiuota, kiek tilptų riešutų vaiko ir suaugusiojo saujoje. Sverta ir skaičiuota, kiek sveria lazdyno išlukštenti, nelukštenti, graikiški riešutai, o kiek-obuoliai. Išmatuota ir kiekvieno laboratorijos obuolio apimtis. Tyrinėti beplaukiojantys laiveliai, vaikų gaminti iš graikinių riešutų kevalo. „Pasakų laboratorijos“ veiklos vaikus skatino ieškoti, atrasti, kurti, skaičiuoti, matuoti, sverti, lyginti, mesti, plukdyti ir padaryti išvadas. Matematikos pasaulis, vaikų pastebėjimais, „labai paslaptingas ir platus“. Gal todėl, kad „pasakų laboratorija“…

Vyresnioji priešmokyklinio ugdymo pedagogė Gintarė Tautkienė

Vyresnioji auklėtoja Irmina Burneckienė

Tolerancija – kantrybė. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę. Lapkričio 16 d. Tarptautinę tolerancijos dieną paminėjo ir mažieji „purieniukai“. Prisikarpę, prilankstę baltų paukščių, skubėjo į salę papuošti tolerancijos medį.

Spalio – lapkričio mėnesiais mūsų lopšelio-darželio ugdytiniai įsitraukė į Raseinių lopšelio-darželio „Liepaitė“ organizuojamą respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų piešinių konkursą „Mano mylimiausia pasaka“. Konkurso tikslas – skatinti vaikus domėtis pasakomis, ugdyti kūrybingumą, puoselėti meninio teksto suvokimą ir perteikti jį dailėje. Trijų grupių vaikai, organizuojami auklėtojų, iliustravo labiausiai patinkančią pasaką. Ugdytiniai buvo skatinami perteikti piešiniu tai, ką išgyveno klausydami pasakos. Kūrybiškos interpretacijos naudojant pasirinktas priemones piešimo lapuose atskleidė keletą pasakų nuo „Auksaplaukės“ iki „Varnos ir sūrio“…

Vyresnioji auklėtoja Irmina Burneckienė

A. Griciaus bibliotekos kvietimu, lapkričio 14-18 d. priešmokyklinukai paminėjo Tarptautinę Šiaurės šalių savaitę. Savaitės atidarymas vyko lopšelio-darželio „Gudročių klube“, kur svečiavosi bibliotekininkė Jurgita. Visi kartu, sutartu laiku, kaip ir  tūkstančiai Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų, mokyklų, ikimokyklinio ugdymo, kultūros ir švietimo įstaigų, dalyvavome  Šiaurės šalių literatūros skaitymuose. Garsiai skaitytas norvegų rašytojo Stian Holes pasakojimas „Garmano vasara“,  aptarti berniuko jausmai, išvaizda, elgesys. Naudodamiesi išmaniųjų telefonų programėlėmis, ugdytiniai išradingai vaizdavo save senatvėje. Gaublyje orientavosi, ieškojo Šiaurės šalių, skaitė jų pavadinimus. Pasitelkiant informacines technologijas, daug sužinota įdomių dalykų apie šalių papročius, tradicijas, apžiūrėti vaizdai. Visą savaitę vaikai išnaudojo darželio erdves vaidybai, inscenizavo šiaurės šalių rašytojų knygų ištraukas, stiprino tarpusavio santykius. Savaitės pagrindinė tema – Ateitis. Todėl vaikai, kartu su tėvais, kūrė darbelius tema „Aš – po 20 metų“, kurie eksponuoti A. Griciaus bibliotekoje. Savaitė užbaigta apsilankius bibliotekoje, apžiūrėta Trolių paroda, knygos, vaišintasi skanumynais. Demonstruoti rūbai, papuošalai iš antrinių žaliavų, priderinti šiuolaikiniai įvairiaspalviai perukai. Ant šviesos stalo dekoruoti įvairūs rašymo stiliai. Vaikai pastebėjo,  jog įdomios net tik šiaurės šalys, rašytojų kūriniai, bet dar įdomiau būtų po jas pakeliauti ir susipažinti iš arčiau. O gal, po 20 ar 100 metų…?

Vyresnioji priešmokyklinio ugdymo pedagogė Gintarė Tautkienė

Mūsų darželis nuo šio rudens įsitraukė į respublikinį projektą „Sveikatiada“. „Sveikatiada“ – tai ilgalaikė sveikatos ugdymo programa, kuri suteikia vaikams žinių ir praktinių įgūdžių apie sveikatą, mitybą ir fizinį aktyvumą. Projekto organizatoriai VšĮ „Tikra mityba“ siūlo vaikams organizuoti įdomius ir patrauklius renginius, kurių metu ugdytiniai plečia savo žinias ir supratimą sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo srityse. Veiklose dalyvauti kviesime ne tik vaikus, bet ir pedagogus, administracijos darbuotojus ir tėvelius. Spalio mėnesį tėveliai su vaikais kūrė rudenines skulptūras. Iš viso sukurta 40 skulptūrų, kurios viena už kitą gražesnės, įdomesnės. Nestokota kūrybingumo, kruopštumo ir geranoriškumo. Na, o vaikai puikiai žinos, visas daržoves, jų naudą sveikatai ir panaudojimo galimybes. Didžiulį susidomėjimą sukėlė kuriami vienos spalvos stalai. Čia taip pat talkininkavo vaikučių tėveliai ir visi bendromis jėgomis sukūrė puikius žalios, oranžinės, raudonos ir geltonos-oranžinės spalvos vaisių, daržovių ir kitokių rudens gėrybių stalus. Vaikai apie sukurtus grožius atsiliepė – Brigita: „Ant stalo vitaminų bomba“, Pijus: „Tokio „kieto“ stalo noriu namuose“, Domantė: „Sultys daug skanesnės, kai apelsinas apkabinęs stiklinę“, Beata: „Galėtų tai būti gimtadienio stalas“, Svajūnė: „Žalia, kaip žolytė, viską suvalgysiu“. Na, ir žinoma, kaip be ragavimo, nuo tokių stalų visos gėrybės buvo labai skanios. Besivaišinant kalbėtasi apie sveiką mitybą, apie vitaminus ir kaip nesirgti.

Saulėtą spalio 12 dienos rytą priešmokyklinukai susiruošė į išvyką! Apsilankė Šiaulių miesto fotografijos muziejuje – sužinojo muziejaus istoriją, apžiūrėjo, kokiais būdais ir prietaisais gaminamos senovinės ir šiuolaikinės fotografijos. Pozavo profesionaliam fotografui, o pagamintas asmenines nuotraukas dekoravo įvairiomis meninėmis priemonėmis, dažais. Erdvioje parodų salėje vaikai įspūdžiais dalijosi apie eksponuojamas nuotraukas, jų dydį, ryškumą bei tematiką. Kamerų obskūroje apžiūrėjo miestą „iš labai aukštai“, o katedrą stebėjo apverstu vaizdu aukštyn kojom – kaip senovės fotografai. Dviračių muziejuje aptarė dviračių, triračių  transporto priemonių įvairovę, spaudavo  dviratukus ant medinių lentelių, jėgas išbandė mindami dviračius su įmontuotais planšetiniais kompiuteriais. Pasivaikščiota ir pasigrožėta  rudeniškai pasipuošusiu miesto pėsčiųjų taku.  Keliautojų įspūdžių dalybos patvirtino – kelionė buvo įspūdinga! Timas su draugais džiaugėsi, jog „būtinai reikia mamą atsivežti ant fotografijos muziejaus  stogo, nes įdomiai vaizdas atrodo“. Ugnė plepėjo, jog „kiekvieną dieną norėčiau pozuoti fotografui, būčiau kaip manekenė“. Domantė stebėjosi, kaip senovėje buvo gaminamos nuotraukos ir padarė išvadas, jog „šiuolaikiniams fotografams lengviau, nes spalvų ir aparatų labai labai daug“.

Vyresnioji priešmokyklinio ugdymo pedagogė Gintarė Tautkienė