Vasario 14-osios ryte, lopšelio-darželio salėje vyko gražus ir prasmingas renginys, skirtas paminėti Vasario 16-ąją,  Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. 102-ąjį Lietuvos gimtadienį kvietė švęsti kartu vyresnioji meninio ugdymo mokytoja Vida ir vyresnioji priešmokyklinio ugdymo pedagogė Gintarė.  Šventiškai nusiteikę, mažieji lopšelio – darželio ,,Puriena“ ugdytiniai, darbuotojai, pedagogai  rinkosi į tautiniais motyvais papuoštą salę. Šventinis rytmetys prasidėjo „Tautiška giesme“, kurią rimtai nusiteikę giedojo ir vaikai, ir kiti šventės dalyviai. Patys gražiausi ugdytinių posmai, dainos, šokiai buvo skirti Lietuvai. Visi drauge pasidžiaugėme, kad gyvename Lietuvoje. „Aš myliu Lietuvą“, „Čia turiu savo namus“, „Mano šeima yra lietuviai“ – kalbėjosi ugdytiniai. O koks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gimtadienis be sveikinimų ir fejerverkų! Dalyviams netrūko nei geros nuotaikos, nei įspūdžių! Mes labai mylime Lietuvą!

Vasario 10 d. „Zuikučių“ grupėje auklėtojas pakeitė vaikų mamos. Rytas prasidėjo mankšta, kurią vedė Evelinos ir Edvino mamos Ineta ir Svetlana. Po pusryčių išėjome į kūrybines dirbtuvėlės, kur su Monikos mama Aušra spalvinome drugelių sparnus trimis skirtingomis spalvomis. Žaidimų aikštelėje pastebėjome linksmai žaidžiančią Raganiukę, Dovydo mamą Laurą, kurią pakvietėme į grupę. Ji prisistatė vaikams, papasakojo kiek jai metų, kokių moka burtų, kaip pametė šluotą. „Gudročių kambarėlyje“ Raganiukė sekė pasaką, mokė visus šokti, kiekvienam padovanojo paukštelį, kurio sparnai papuošti geltona, žalia ir raudona spalvomis. Taip ji priminė apie artėjantį Lietuvos gimtadienį .Raganaitė žadėjo sugrįžti ir kitais metais. Vaikai užmigo klausantis Mėjos mamos Deimantės švelniu balsu skaitomos pasakos. Sportavome drauge su Oresto mama Vitalija. Salėje visus užvaldė geros emocijos, o po įtemptos dienos pažaisti ir atsipalaiduoti padėjo Luko mamytė Lina. Dėkojame mamoms už organizuotas įdomias ir kūrybingas veiklas.

Vasario 4 d. „Boružiukų“ grupėje buvo kitokia, nei visos.  Mamos ir močiutė dirbo grupės auklėtojomis. Fausto mama Inga lopšelio-darželio salėje demonstravo pasaką „Pagrandukas“ per multimediją. Elijos mama Ingrida tą pačią pasakėlę paskaitė ir su ugdytiniais ją piešė. Vaikai  su dideliu džiaugsmu rodė, kaip pavyko atlikti darbelį. Fausto mama ir Saulės močiutė Jūratė iš įvairių produktų pamokė, kaip pasigaminti Pagranduką. Vaikai turėjo galimybės patys minkyti tešlą, kočioti, puošti kepinį ir paragauti, kartu įgijo naujos patirties ir žinių apie tai, kaip atsiranda duonelė. Elijos mama mokė, kaip reikia ant duonelės tepti sviestą, dėti sūrio. Martina, Iglė, Adamas ir Emilija sakė: „Dar, skanu“. Ačiū mamytėms ir močiutei už naudingas veiklas ir teigiamas emocijas!

Sausio 30 d. ,,Ramuniukų“ grupėje veiklas organizavo vaikučių mamos. Roko mama Inga nuo pat ryto visus išmokė pasigaminti linksmą žmogeliuką su žolyčių plaukais – Oliziuką.  Oliziuko gamyba buvo ir  puiki smulkiosios motorikos mankšta, o kasdienis jo laistymas supažindins vaikus su sėklų dygimu, ugdys atsakomybės jausmą ir kantrybę. Ilgai visi dirbo, gražino savo linksmuolį ir pavyko sukurti daug žavingų ir linksmų žmogeliukų. Jono mama Dovilė suorganizavo vaikams linksmą pramogą su trimis pelytėmis, kurios drauge su vaikais linksminosi, atliko įvairiausias mąstymo, praktines ir sportines užduotis. Pelytės ir dovanų paliko, ir pažadėjo dar kartą apsilankyti. Lauke Kristupo R. mama Deimantė mokė vaikus naujų žaidimų, organizavo judrias estafetes, tarėsi ir priiminėjo bendrus sprendimus, kaip žaisti ir drauge sutarti. Judri veikla nuteikė sveikai ir žvaliai dienai. Kristupo G. mama Auksė į grupę atvyko su staigmena – keturkoju šeimos draugu katinu Dyva. Mama drauge su ugdytiniais prisiminė, ką mėgsta ėsti katinai, kaip jie leidžia laiką, ką mėgsta veikti ir kokio charakterio gali būti šie gyvūnai. Šauni diena grupėje: daug emocijų, pasikeitusios auklėtojos, vaikams  – susidomėjimas ir pasididžiavimas, kad apsilankė artimiausi žmonės, mamoms – iššūkis išbandyti savo galias veikiant su vaikais.

Sausio 30 d., „Pelėdžiukų“ grupės tėveliai dirbo auklėtojais, organizuotoje tėvų dienoje „Pabūk mano auklėtoja/auklėtoju“. Nuo pat ankstyvo ryto mankštintasi su Deimanto tėčiu Kęstučiu, kuris ne tik parodė įdomių ir smagių mankštos pratimų, bet ir papasakojo apie sporto naudą. O smalsūs vaikai – „patikrino“ ir tėčio raumenų dydį bei stiprumą. Rytinėje veikloje apie miško gyvūnus vaizdinės, garsinės informacinės medžiagos pateikė Kamilės mamytė Raimonda, kuri pakvietė ugdytinius bendradarbiaujant sukurti kolektyvinį darbą „Miškas“. O kaip miškas be medžiotojo? Su medžiotojo profesija, apranga, veikla mus supažindino Emilio tėtis Donatas. Medžiotojas ne tik smulkiai papasakojo, parodė interaktyvioje lentoje nuotraukų apie gyvūnus, jų  išgyvenimo sąlygas miške, pateikė įdomių faktų apie gyvūnų palikuonis, maitinimą žiemos metu. O kiek ragų, kailių, ilčių matyta pirmą kartą! Savo veiklą Donatas užbaigė anekdotu apie medžiotoją, kuomet juoko buvo iki valios. Atsipalaiduota su Arno mamyte Jovita, dalyvaujant sportinėje pramogoje „Mes už draugystę“. Išbandytas rankos stiprumas, komandinio darbo įgūdžiai, gebėjimas klausytis ir išgirsti. Smagių emocijų būta daug! Pietų miego metu net keletą pasakėlių perskaitė Ernestos tėtis Ernestas. Tai bent! Nuostabos buvo daugumai vaikų, juk pasaką skaitė tėtis, ne mama! Viltės mamytė Ema popietinėje veikloje pasiūlė pasigaminti grupės simbolį – pelėdžiuką, papasakojo įdomių faktų apie pelėdas. Svajūnė pastebėjo, jog: „Smagiausia buvo klausytis pasakos, skaitomos vaikams vyrišku balsu“, Ignas kalbėjo, jog „tėčių organizuotos veiklos labiau patiko, nes jie žodžius aiškiau taria, viską daro suprantamiau“, Marta pasidžiaugė, „jog smagi diena buvo, nes tiek daug įdomių veiklų“, Arnas norėtų, jog „visada mano mama galėtų sportuoti lauke su mumis“. Veiklose dalyvavę tėčiai ir mamos vieningai kalbėjo, jog buvo įdomu ruoštis veikloms, jas organizuoti vaikams, tačiau nelengva, buvo rūpesčio, atsakomybės ir jaudulio.  AČIŪ tėveliams už įdomias, turiningas ir smagių emocijų bei įspūdžių kupinas veiklas!!!

Sausio 29 d. „Ramuniukų“ grupės vaikai su auklėtoja Irmina, jos padėjėja Dalia bei meninio ugdymo mokytoja Vida vyko į edukaciją „Pažinkime šunį“, kuri vyko Šiaulių jaunųjų gamtininkų stotyje. Ugdytiniai gavo papildomų žinių apie šunų laikymą, priežiūrą. Patys galėjo išmėginti ne tik šuns kailio šukavimo patirtį, bet ir dresavimo pratimų. Vaikai atsipalaidavo, susidomėjo net šuns kūno vidaus sandara. Dabar užsiėmime dalyvavę penkiamečiai mokės elgtis šuns akivaizdoje, saugiai susipažinti su svetimu šunimi. Linksma vaikams buvo mankštoje su keturkoju, žaidime „Atkartokime šuns“ judesį. Ugdytinius stebino gražus Katinų muziejus, jo gyventojai – penki katinai, bei daugeliui neregėtas gamtininkų centro gyvūnijos sodas.

Sausio 29 d., „Pelėdžiukų“ grupės vaikai,  gilindami savaitės temos apie miško gyvūnus žinias, apsilankė A. Griciaus bibliotekoje. Vaikus sudomino bibliotekininkių Jurgitos ir Lionginos  užminta mįslė – ar meška jau apsivertusi ant kito šono, ar dar ramiausiai tebemiega. Slapčiomis nusėlinus į „Neįprastų knygų kambarėlį“, prieblandoje besiklausant skaitomų  pasakų apie miško žvėris,  meškutė pabudo nuo šurmulio. O kiek emocijų būta! O kiek sužinota:  ką reiškia pusiaužiemis, kiek meška dar ruošiasi miegoti, aptarta, kokie gyvūnai dar tebemiega miške, spėlioti likusios žiemos orai, apžiūrėti bundančios gamtos ženklai, pavasario šaukliai.  Sužinojus, jog meška dar ilsėsis iki pat pavasario, bibliotekininkių pasiūlymu, porose vaikai kūrė pagalvėles meškos ramiam miegui.  Kūrybiškai dekoruotos vaikų pagalvėlės papuošė bibliotekos interjerą. Ačiū bibliotekininkėms Jurgitai ir Lionginai už įdomų, emocingą ir naudingą edukacinį užsiėmimą!

Sausio 14 dieną  „Ramuniukų“ grupės vaikai su auklėtoja Irmina vyko į Dargaičių kaime esantį „Mini zoo“. Ši išvyka papildė savaitės temą apie kitų kraštų gyvūnus. Ką patyrė vaikai? Kai kuriems tai buvo pakartotinis džiaugsmas, bet nemažai ugdytinių stebėjosi viską regėdami pirmą kartą: strutį (paukštį su ilgu kaklu), juodą bulių, danielių (grupės draugo vardu), keturragį aviną, kengūrą. Ugdytiniai ne tik egzotiniais vaizdais stebėjosi, bet grįžę galėjo papasakoti ir dalį jiems ūkio šeimininkės Linos Neverdauskienės papasakotos informacijos: kad strutis spardosi stipriomis savo kojomis, gali kepurę atimti, vištos kiaušinį padėjo, kupranugariui bananų žievės – kaip saldainiai (vaikų išvada). Tad po pasivaikščiojimo valandos po ūkį, vaikai, suvalgę užkandą – bananus, jų žieves paliko būtent kupranugariui paskanauti. Likome dėkingi Augustinos močiutei, Roko, Kristupo R., Deno, Skaistės mamytėms už pagalbą nuvykstant iki šio šaunaus ūkio, kurį kviečiame visus būtinai aplankyti.